Sėklos kokybė lems jūsų derliaus kokybę

Sveikos sėklos – sveiki daigai, geri daigai – puikus derlius.

Kur gauti gerų sėklų? IR APSKRITAI – KAS YRA GEROS SĖKLOS?

Visų pirma geros sėklos – tai sveikos sėklos. Antra  - tai nesusikryžminusių veislių sėklos.

Susikryžminusių veislių sėklos nebūtinai bus blogos, tik jos gali neduoti laukiamų rezultatų. Bet apie  tai vėliau.

Pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai plinta dalinimasis ir mainymasis sėklomis. Viskas čia kaip ir gerai, bet.... YRA TOKS DIDELIS DIDELIS BET.

Tyrimai rodo, kad didžioji dalis sėklų yra užkrėsta įvairiomis grybinėmis ir bakterinjėmis ligomis, o nemažai net įvairiais vabzdžiais. Tokie moksliniai tyrinėjaimai daromi visame pasaulyje ir jų rezultatai yra laisvai prieinami visiems.

Suvokus šitą paprastą tiesą kyla klausimas – tai kaip sužinoti, ar tos sėklos geros ar ne. Niekaip. Nebent esate milijonierius ir galite laboratorijoms sumokėti už kiekvienos sėklos patikrą.

Na, didelės firmos tikrina savo gaminius, ta prasme – sėklas, bet garantijos, kad pas jus nepaklius kokia užsikrėtusi sėkla nėra jokios.

Tuo labiau nei vienas daržininkas ar sodininkas negali garantuoti, kad jo sėklos be priekaištų.

Tai ką gi daryti?

Išeitis paprasta – gydyti sėklas prieš sodinant.

O apie tai plačiau pakalbėsime per Vilkės ūkio mokymus.

 

Ir moliūgai užauga ir žolynus pranaikina

Čia kalba eis apie moliūgus, cukinijas, aguročius ir patisonus. Visi jie sodinami panašiai.

Esmė tame, kad kai kada kai kurių veislių moliūgų ar cukinijų būna išties brangios sėklos. Neprisipirksi tiek, kad prisėtum, paskui išretintum. Tenka sugalvoti tokį sėjimo būdą, kad išlaužti kuo didesnį daigumą ir tuo pačiu dar pagerintume reikalus susijusius su žolėmis.

O mums ūkyje tenka pasėti apie pora tūkstančių sėklų moliūgų, cukinijų, aguročių ir patisonų. Savaime aišku terliotis su išankstiniu daiginimu nėr kada, sėjame tiesiai į dirvą. Ilgainiui nusistovėjo tokia šių daržovių sodinimo tvarka.

Paruošiame dirvą. Mes sėjame dirvoje be mulčiaus, nes reikia, kad moliūgai kuo greičiau suformuotų stiprius šaknynus, o beyrantis mulčius šiek tiek lėtina šį procesą, todėl mulčiuojame vėliau. Dirvą išpurename. Kadangi plotai dideli, tai tą darome su traktoriuku - frezuojame, sumalame dirvos paviršių. Jeigu jūs mažas sodininkas ir traktoriaus neturite, pasistenkite ar su rankiniu kultivatoriumi ar su kitais įrankiais papurenti dirvą, moliūgams patinka minkšta dirva augimo pradžioje.

Tada padarome negilias duobutes su kauptuku. Tik tiek, kad laikytūsi įpiltas vanduo. 

Į duobutes pilame vandens, maždaug apie litrą į kiekvieną.

Po to į kiekvieną duobutę dedame po sėklą. Duobutes užverčiame žemėmis. Ir palaistome. Laistyti reikia būtinai su laistytuvo antgaliu, kad stipri srovė neišplaktų sėklos. Laistoma tik duobutė. Kodėl? Todėl, kad mums nereikia, kad aplinkui pradėtų dygti žolės, mums reikia, kad pradėtų dygti moliūgo sėklos.

Tada tą užvertsą žemėmis ir palaistytą duobutę dar kartą užverčiame žemėmis - sausomis. Sausa žemė užpilta ant drėgnos apsaugos tą duobutę nuo greito išdžiūvimo ir dirvos trūkinėjimo. Bei nereiks pilti laistyti jau rytoj. Turėsime laiko keletą dienų, per kurias ir prasikals moliūgai.

Toks sėjimo būdas mums labai pasiteisino, nes moliūgai prasikala greitai, o žolės aplink taip greitai nespėja. Jeigu tuo metu sausos dienos, o būtent tokias ir reikia rinktis sėjimui. Moliūgai sparčiai auga, o jeigu dar laukas užmulčiuojamas, tai žolės išvis prapuola po mulčiu ir po moliūgų lapais. Tokiu būdu galima net varputį iš lauko išnaikinti, kas mums ir pavyko padaryti praėjusį sezoną.

Ar užkloti mulčiumi pasėtus moliūgus iš karto, ar vėliau? Na čia jau yra keli variantai, priklausomai nuo to, ar skubate, ar ne, ar jūsų moliūgai greitai augantys, ar tokie, kuriems reikia ilgesnio laiko vaisiams subrandinti. Dar galima moliūgus ir ant mulčiaus auginti, bet čia jau kita tema...

Daugiau apie tai papasakosiu mokymuose. Kviečiu sudalyvauti ir gauti vertingų praktikoje patikrintų žinių. 

Vilkė

Kada persodinti daigus ir dar 10 dalykų, kuriuos būtina daryti norint turėti sveikų agurkų

Turbūt teko turgeliuose matyti prekeivių daigais, kurių agurkų daigai jau gana dideli, jau net su užmegztais žiedais. O gal net patys tokius agurkus jau nešate į šiltnamį ir didžiuojatės, kad va jūsų daigai jau kokie ohoho...

 Tai va – nuo tokių daigų reik tik bėgt.

 Neužaugs geri agurkai iš peraugusių daigų. Kuo agurkas didesnis, tuo persodinant jo patirtas stresas irgi didesnis. Tuo sunkiau prisitaikys, tuo lėčiau augs, tuo daugiau sirgs, tuo mažesnis derlius bus.

 Vėlai persodinti agurkai (kai daigai jau per dideli) duoda net keliais šimtais procentų mažesnį derlių.

 Agurkų daigai persodinimo metu turi būti nedideli, turi turėti ne daugiau kaip 2 tikruosius lapelius. Gali būti ir vienas, o kitas besikalantis.

 Persodinant būtina kuo atsargiau elgtis su agurkų šaknimis, kuo mažiau jas judinti. Geriausia, kai agurkų daigai auginami atskiruose indeliuose, tokiuose, iš kurių daigas lengvai išsiima su visomis žemėmis, ir žemės nenubyra.

 Tokie indeliai gali būti tiesiog maži maišeliai, kuriuos bus negaila suplėšyti persodinimo metu, gali būti popieriniai arbatos puodeliai, ar indeliai nuo grietinės, kuriuos taip pat gali tekti sugadinti, jeigu norėsite daigą išimti su visu žemių kiekiu iš karto.

 Taigi, neskubėkite sėti agurkų, nuo sėklų pasėjimo iki tinkamo persodinimo dydžio praeina apie 20 dienų.

 Kiti labai svarbūs dalykai agurkams: augimo temperatūra, laistymo režimas, skabymas, tręšimas pelenais, žolių raugais, mulčiavimas, profilaktinis purškimas savos gamybos natūraliom priemonėm nuo ligų ir dar kai kurie auginimo ypatumai.

 Jeigu tau patiko, ką čia sužinojai, jeigu jauti, kad šita moteris žino kur kas daugiau, mielai kviečiu į Vilkės ūkio mokymus ir aš pateiksiu labai konkrečias išvadas, kaip užauginti agurkus naudojant ekologinės ir gamtinės žemdirbystės principus.

 

Vilkė

Apie kalį ir azotą gamtinėje žemdirbystėje

Apie kalį ir azotą gamtinėje žemdirbystėje

Kartą lankiausi pas vieną seną seną sodininkę. Ji parodė, kaip kiekvieną rudenė darže kasa duobeles, vageles ir pila į jas nukritusius medžių lapus ir juos užkasinėja. Išmintinga močiutė, žino ką daro. Nepaaiškins ji jums kodėl, bet pasakys, kad taip reikia ir viskas.

 Kai pradedame kalbėti apie tokius augalus kaip agurkai, paprikos, pomidorai ir baklažanai bei moliūgai, tai čia jau tenka atidžiau žvelgti į gamtinę žemdirbystę ir pripažinti, kad reiks kai ko daugiau nei vien tik mulčius.

 Praktiškai visa įprasta žemdirbystė paremta nuolatiniu dirvų papildymu kaliu ir azotu. Trąšos, mėšlas,  azotą gaminantys sideratai. O kaip gi yra gamtinėje žemdirbystėje? Pasigirsta aiškinimų, kad gamtinėje žemdirbystėje šiuos dalykus pilnai išsprendžia mulčiavimas. O bet tačiau... kaip teko patikrinti, šiose žiniose yra nemažai klaidinančių dalykų, kurie kyla iš nežinojimo ir praktikos trūkumo.

 Norint toliau gilintis į temą apie kalį ir azotą, prašau užmesti akį čia, tam kad suvoktumėte esmę: http://www.vilkesukiomokymai.lt/vertingos-zinios/ivairios-mintys/

Taigi, jau žinome, kad mūsų dirvose tiesiog trūksta kalio ir azoto dėl elementaraus jų nuvalgymo ir nunykimo kažkadaise didelio organinio sluoksnio.

 Kalis visų pirma yra mediena. O kiek medžių auga mūsų laukuose, daržuose? Taigi... beveik neauga. Neauga medžiai, nekrenta jų lapai, dirva kaliu iš nukritusios žolės pasipildo menkai.

 Kuriant ilgalaikius dalykus ir sodus – daržus reikia tą įvertinti ir daržus projektuoti taip, kad rudenį iš vakarų ir šiaurės pusės vėjas pūstų gausybė lapų ant jūsų sklypelio.

 Bet turint omenyje, kad jūs dar tik pradedate gamtiškai žemdirbiauti, tai dirvą verta praturtinti arba medžio kompostu arba smulkinta lapuočių mediena (čia tikrai pravers toks aparatas kaip šakų smulkintuvas) ir be abejo pelenais.

 Mulčius taip pat pats nuostabiausias, kuriame yra gausiai medžių lapų. Taigi jeigu tokio mulčiaus neturite, o turite tik žolę arba šieną, tai būtinai praturtinkite jį pelenais.

Antras dalykas – azotas. Vaikšto tokie gandai, kad neva azoto užtenka, kuris išsiskiria beįrant mulčiui.

 Čia yra dvi tiesos: ir taip ir ne.  Taip, jo užtenka jeigu kalbama apie įvairius žolinius augalus, bet jeigu auginame tokias kultūras, kurios augina gausiai vaisius (pomidorai, agurkai, paprikos, baklažanai, įvairios uogos), tai vien tik iš mulčo azoto neužtenka. Kodėl taip yra? Vėlgi pasikartosiu... Pakankamai humusingos dirvos, kuri gaminosi tūkstančius metų šioje šalyje kaip ir nėra. Taigi teks dirvai suorganizuoti azotą natūraliom priemonėm.

 Jeigu tau patiko, ką čia sužinojai, jeigu jauti, kad šita moteris žino kur kas daugiau, mielai kviečiu į Vilkės ūkio mokymus www.vilkesukiomokymai.lt ir aš papasakosiu smulkiau, kaip išspręsti šitus trūkumus susijusius su azotu ir kaliu jūsų gamtiniuose daržuose.

Vilkė

Pomidorų šaknyno stiprinimas

Jeigu auginate pomidorus...

Būna ateina toks metas, kai pasirodo pirmieji žiedeliai arba pumpurėliai. Ir kyla toks didelis džiaugsmas su mintimis "oi kaip laukiu pomidorų, greičiau greičiau...".

Siūlau visgi nespangt ir nugnaibyti tuos pirmuosius žiedelius. Visų pirma reikia, kad šie augalai suformuotų labai tvirtus šaknynus ir kad šaknys kuo giliau įsiskverbtų.